- skiliauda
- skiliáuda sf. (1) Vdk žr. skeliauda 1: Medžio skiliáuda man akį išmušo NmŽ. Kad aš tau duosiu, paėmusi skiliáudą! Ll. Tauta pradeda skilti tarsi in skiliaudas, kurių viena kitą bado ir rėžia Vd. Skiliaudìkės nulakstė nu briedžio kojų DūnŽ. | prk.: Tūlos kalbos iš to taip labai persikeitė, jog jų žodžių tesilieka skiliaudos Vd.
Dictionary of the Lithuanian Language.